Garsai = triukšmai?

Štai ir pirmasis Smash puslapis :) PAGALIAU pradėjau "gadinti" savo Smash Book'u atsargas ir labai tuo džiaugiuosi.
Puslapis įkvėptas Irmos sugalvotos užduoties su pirmąja patarle: More than enough is too much.
Šiame gyvenimo etape labiausiai pavargstu nuo garsų, todėl šį posakį interpretavau taip:

Puslapius idėjai įgyvendinti pasirinkau su smarkiai apstatyto miesto vaizdais - tai man asocijuojasi su šurmuliu...
Kairiajame puslapyje ant kasetės turėjo atsitūpti musė - įkyrių garsų atstovė, bet ta, kurią turėjau tokiai mažai vietelei buvo per didelė :) "Foje" dainą ant kasetės užrašiau, nes joje skamba filosofinė frazė apie garsus: "Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse...":

Dešiniajame puslapyje, viršuje, prikabinau "talking bubble" (kaip čia lietuviškai: "kalbos burbulas"?.. juokingai skamba...), kuriame sarkastiškai užrašyta "Important" ir pripeckiota ranka "bla bla bla..." - dažnai mano ausis pasiekia tuščios kalbos... Nuo tokių tuščių kalbų atsiranda daug "įtrūkimų" mano mintyse... Todėl ant to paties burbulo dar prikabinau ir "transparent" plėvelės gabaliuką, ant kurios dėjau stiklo trūkių antspaudą. Įtrūkimai taip pat padaryti ir aplink šaukiančią galvą:

Tiek tų pagrindinių detalių :) Ateity galvoju, kad nereikia čia tiek daug apie jas plėstis :)

Kos(monau)tas...

Sveiki,

Mano dar vienas popierinis "vaikas" (skrebukas) turi net tris "tėvus" (įkvėpėjus):

1. Scrapping.lt tinklaraščio konkurso užduotis;

2. Visur nosį (ir ne tik) kišantis sūnus;

3. Nereali, kartais galvoje suskambanti vaikystės daina:

Na, o čia - viso šito mikso rezultatas:

Apie priemones / detales: šį kartą pagaliau nemažai darbo daviau ir savo mašinytei Silhouette (iškirstos žvaigždės, rodyklė, iliuminatorius, zigzaginė etiketė; tikiuosi, kad dažniau ją pradėsiu naudot, nes kažkaip jau sąžinė graužia, kai geras daiktas dulka); iliuminatrorių gaminau sluoksniuodama jo rėmą, kad išgauti 3D efektą, be to stiklui "pagaminti" naudojau nuo antspaudukų likusią storą skaidrę (transparency - net į žodyną pažiūrėjau ieškodama lietuviško atitikmens); labai patiko naudoti vaškinį popierių (vellum) - super lengvai galima visko prisikopijuoti (prisipiešti, prisirašyti) pasidėjus tiesiai ant nešiojamo kompiuterio ekrano (prisiminiau vaikystę, kai savo "meninius" sugebėjimus lavinau kopijuodama ant lango)...

Ačiū, kad žiūrite, komentuojate ir kritikuojate :)

2012 11 16. Valiooo! Mano skrebukas patiko plačiai auditorijai - ne alkūnėmis,

bet prasistūmiau į pirmą vietą :)

Smagumai...

Ne tik vaikams smagu atrasti šiame pasaulyje ką nors naujo, bet ir man - smagu, kad vis lengviau skrebukai susidėlioja, bet tuo pačiu vis atrandu ir ką nors naujo :)

... nelabai smagu, kad skrebukų nuotraukų kokybė apgailėtina... nežinau, ar laukia smagumas toliau tobulinti makro fotografavimą, ar smagumas pirkti naują fotoaparatą :)

Ačiū, kad žiūrėjot :)

Antras dublis arba Po kapitalinio remonto...

Prisipažįstu, kartais būnu baisi maksimalistė - skrupulistė :)) Kuo daugiau žiūrėjau į šitą skrebuką, tuo labiau jis man nepatiko. Taigis, vieną dieną išsitraukiau aš jį ir beveik visą išdraskiau, bet pagrindą palikau ir naudojau tą patį. Todėl galima pavadint šitą senai naują darbą darbu "po kapitalinio remonto" :) Dabar man jau jo dažų kvapas visai savas - daugiau neperdarinėsiu...

Ačiū, kad apsilankėte :)

Arbatėlė...

Scrapping tinklaraščio užduotis buvo geras spyris (nesakysiu kur) pagaliau įgyvendinti jau seniai galvoj kirbėjusią idėją. Neperseniausiai nusipirkau arbatos ir bevartinėdama pakuotę labai netikėtai atradau toookį mielumą... tikrai pagalvojau, kad bus vertas mano sugaištamo laiko :) O tas mielumas - tai paprasčiausias marketingistų "išmyslas", bet visiškai nekrentantis pirkėjui į akis, neįkyrus ir be galo man gražus užrašas:

Drugelio lankoj aplankyti,

Ryto rasos numyluoti,

Saulės spurgeliais padabinti,

Žmogaus rankelėmis išpuoselėti,

Margaspalviai žiedlapiai neša mamytėms pieno debesėlį,

mažyliams geriausią dovanėlę.

Taigi taigi, ėmiausi darbo - sudraskiau arbatos įpakavimą, pasikarpiau pakuotės ir paties arbatžolių maišelio detalių ir... štai kas gavosi:

Ačiū, kad apsilankėte, kritika, nuomonės, komentarai, kaip visada - laukiami :)

Rudeninis gimtadieninis...

Samanėlė, tujos kankorėžis (vietoj gėlės), obuoliukas... Štai ir atvirukas rudenį gimusiai mamai.
Samaną slėpiau po stikliuku - kažkaip netikėtai man pačiai prisiminiau, kaip vaikystėj kieme kapstėm visokias gėrybes į smėlį pridengdami stikliuku, o vėliau lakstėm toliau rausdami žemę ir ieškodami paslėptų savo lobių...

Be pavadinimo...

Vieniems skrebuko pavadinimas gimsta dar iki jo paties atsiradimo, o man šį kartą, net ir jam atsiradus, pavadinimas negimė... Todėl skrebukas liko be pavadinimo.

Trumpai apie technikas: pagrindo apatinė dalis pirmiausia buvo "pritaškuota" - prikepta emalės milteliais (bandžiau imituot smėliuką); burbuliukai, pripildyti tikro paplūdimio smėlio, pagaminti iš priklijuojamų judančių akių (žiaurokai skamba, bet taip ir buvo - krapščiau iš pirktinių akyčių juoduliukus - vyzdžius, pyliau smėliuką ir užklijavau "talpeles" iš popieriaus karpytais apskritimais, vėliau į pagrindo lape išpjaustytas skylutes tas akutes įsodinau); viršutinė pagrindo dalis daryta panaudojant trafaretą, kurio tarpelius užpildžiau gesso, žydro dažo ir stiklinių burbuliukų mase, kurią išdžiuvusią padažiau rusvu rašaliuku.
Skrebuką padaryti paskatino ir žinoma įkvėpė Mainų ratas, kuriame dar kartą sudalyvausiu :)
Iš esmės rezultatu jau šį kartą pakankamai esu patenkinta, bet kaip visad būsiu laiminga išgirdusi ir kritikos :)
Ačiū, kad apsilankėt :)

Surprise...

Pamačius smagų vaikišką popieriuką su gimtadienio herojais kažkaip neatsilaikiau jo nesukarpius ir nepagaminus sveikinimo atviruko - staigmenos (labai tikiuosi, kad tai ir bus staigmena, nes rodausi anksčiau laiko). Siųsiu jį už jūrų marių sesytei gimtadienio proga.

Truputį jaučiuosi suvaikėjusi, kai žiūriu į rezultatą, bet man kažkodėl šiuo metu kaip tik to reikėjo :)

Kabikas plėšomam kalendoriui...

Rodausi dar vieną kūrinį - tai sieninis kabikas, skirtas plėšomam kalendoriui "padžiauti" :) Turi jis jau ir savo šeimininką, nors tas šeimininkas kol kas dar jo nematė (ir tikiuosi anksčiau laiko nepamatys).
Ačiū, kad apsilankėte ir nepagailėjot kritikos, kuri man padeda rasti savo kelią :)

Gvazdikėlių darželis...

Štai ir gimė pirmasis skrebukas apie mūsų mažylę. Tiesą pasakius, kol vaikas toks mažas man asmeniškai ganėtinai sunku pasigaut įkvėpimo ką nors apie jį sukurt... Kur kas paprasčiau su paūgėjusiu pypliu, kuris jau ir laksto, ir "zbitkavoja", ir šiaip - aktyviai dalyvauja suaugusių gyvenime :)
Bet apie ką aš čia... aaa...
Skrebuko gimimą pagreitino Mainų rato užduotis - gėlės. Kaip tik prisiminiau, kad turiu nuotraukyčių, kur mažoji tiesiog įsiraususi į puseserės gvazdikėlių darželį ilgai gėlytes čiupinėjo, "uostė" ir krykštavo sujaudinta naujų emocijų. Tai va, pamaniau, reikia būtinai pasinaudot visom "pametėtom" progom ir pabandyt sudėliot pirmą savo "gėlėtąjį" :)
Tiesa, aš ne anglistė, bet pavadinimas atsirado beieškant ne lietuviško gvazdikų pavadinimo (tikiuosi jis tikrai yra toks). Tas žodis "clove pink" man žiauriai prašėsi truputį išskaidomas, kad beskaitant atsirastų tokia "ale" dviprasmybė: gvazdikai, meilė, rožinė spalva...

Labai lauksiu Jūsų komentarų ir patarimų, ką čia padariau galbūt ne visai taip (kažkodėl šis skrebukas ne visai man "limpa")... Ačiūūū :)

Apie nevaikiškus darbus...

Ir vėl gimė naujas skrebukas... Apie nevaikiškus mažų vaikų darbelius...
Skrebuko sprendimas visai nebūdingas man, galbūt kaip tik todėl ir džiaugiuosi - pati niekada nebūčiau sugalvojus, kur kišti tą juodą popieriaus lapą. O panaudoti juodą spalvą paskatino tradicinio skrebuko konkurso užduotis. Be to, Irmai "užvedus ant kelio" išbandžiau ir naują techniką, kurią išpildyti, kaip nebūtų keista, pavyko iš pirmo karto (rezultatu esu labai patenkinta, kalbu apie auksavimo folijos panaudojimą).
Kaip visada bus malonu išgirsti ir Jūsų nuomones apie šitą "šedevrą":

Mmmm... tikrai labai jau įnoringa ta juoda spalva žiūrint į ją per objektyvą...

Pirmosios fotosesijos...

Štai ir dar vienas skrebukas gimė - šį kartą apie vaikišką fotosesiją, kurios fotografė sūnui buvo gerai pažįstama, gal kaip tik todėl jis taip greitai įsijautė į modelio vaidmenį. Įvykis paliko labai daug gerų emocijų visiems, tiek fotografei, tiek modeliui, tiek žiūrovams, taigi niekaip negalėjau šių nuotraukų palikti užmaršty ir suskubau jas "apiforminti". Prisipažinsiu, skrebuko gimimą paspartino ir scrapping.lt skelbtas konkursas (su užduotimi suskrebinti ne mažiau kaip 5 nuotraukas) bei duota schema (nuo kurios teko šiek tiek nuklysti, nors pagrindinė idėja tikrai išliko).

Gana čia kalbų, rodau rezultatą:

Ech... lekiam atostogaut :)

Muzikos mokykla

Štai gimė ir dar vienas skrebukas - šį kartą pirmasis apie mane pačią. Įkvėpė žaidimo Mainų ratas užduotis. Kažkaip šį kartą nieko net per aplinkui nereikėjo galvot, tiesiog išsikrapščiau seną brangią nuotrauką, nuskanavau, atspausdinau ir viskas savaime be didelių kūrybinių kančių susidėliojo...

"Raidinis" albumas...

Pagaliau ryžausi didesniam darbui - sulipdžiau "raidinį" mini albumą. Ir net ne vieną, o šį kartą beveik masine gamyba užsiėmiau :) Skrebukai iškeliavo dviems varlėms keliauninkėms. Pati kol kas esu "prirakinta" prie namų, tad pakeliauju skrebindama kitų keliautojų nuotraukas.
Mini albumai tikrai minimalistiniai - pabijojau mažoj erdvėj perkrauti detalių. Raides - kartoninius lapus albumų pagrindui ir kelias detales - papuošimus pjaustė Silhouette, visa kita - mano rankelės. Džiaugiuosi, kad darbui suradau didelį stalą - jis tikrai labai praverčia kuriant - dėliojant mini albumą; juk norisi ne šiaip atskirus lapukus gražius padaryti, o kad viskas derėtų... Taip pat darbo procese supratau, kaip gera turėti lipnią juostelę su laikikliu...
O čia, nors ir nelabai kokybiškas, bet visgi vaizdas. Bus malonu sulaukti kritikos ir komentarų :)