Netikėtos draugystės...

Sveiki ir vėl po netrumpos pertraukos. Pastaruoju metu man baisiai sunku prisėsti prie tinklaraščio... Bet aš labai stengiuosi vis dar surasti laiko ir šitam reikalui :)

Taigi, šiandien parodau jau senokai padarytą skrebuką apie netikėtas draugystes ir tai, kaip svarbu ir gera jausti ryšį su žmonėmis. Skrebukas gimė tik todėl, kad net ir šimtąjį kartą žiūrint man į šitą nuotrauką iš itališko karnavalo šventės sukyla nostalgiški jausmai ir labai smagūs prisiminimai apie sicilišką svetingumą, stiprų bendruomenės jausmą. Todėl nieko aš čia mandro nepridariau - vis tiek bevartydama albumą matysiu tik šitą nuotrauką, o ne savo papeckiojimus :D

Ir kas gi čia pridaryta? Popieriukai pasluoksniuoti. Viršutinio lapo trikampėlius pagal popieriaus rašto trikampėlių kontūrus išpjausčiau ranka - vietoj popieriaus rašte buvusių baltų trikampėlių atsirado raudoni ir dar poroje vietų margi (matosi pats "apatiniausias" popierius). Ant kalkinio popieriaus klijavau man labai šiai nuotraukai tikusią  A.Čechovo sentenciją. Taip pat atradau būdą, kaip pasidaryti raštuoto kalkinio popieriaus, kurį labai mėgstu. Viskas labai paprasta - StazOn rašalu antspaudavau ir tiek, o gavosi... ojojoj, kaip likau patenkinta :)

Ir vaizdai:

Ačiū, kad žiūrėjot. Tikiuosi, kad ir jūs saugojat kokį panašų prisiminimą apie žmogišką artumą. Geros dienos :)