Skrebuko konkursas...

Tadam! Skrebukės Irmos organizuotame konkurse mano skrebukas apie saldainius sulaukė nemažai simpatijų, taigi, tuo pačiu gavau ir užduotį - suorganizuoti Jums naujų iššūkių. Taip, galvą tikrai teko pasukti, nes tai darau pirmą kartą... Mintims bevingiuojant jau gal į kokį penktą šunkelį nusprendžiau, kad nereikia  klaidžiot ir tempt gumos, nes nieko naujo vis tiek neišrasiu :)

Šaltinis: 1, 2, 3, 4.

• Taigi, šį kartą konkurso tema: DANGUS ir visa, kas su tuo susiję (lietus, aitvarai, vaivorykštės, žvaigždės ir t.t.). Šiam reikalui galite naudoti savo įspūdingas nuotraukas dangaus tematika, bet jei tokių neturite - tiesiog panaudokite turimus ar pasigamintus "dangiškus" skrebinimo gėrius. Jei nuo temos šiek tiek nutolsite, parašykite nesusipratėliams paaiškinimą, kuo tai susiję su dangumi :)
• Terminas: lapkričio 24 d., 24:00.
• Nuorodas į savo darbus palikite šio įrašo komentaruose. Pasibaigus skrebukų pateikimo terminui visų dalyvių darbai bus sukelti šio tinklaraščio atskirame įraše.
• Balsuosime ne anonimiškai iki lapkričio 29 d.
• Na, ir lapkričio 30 d. kažkam nusišypsos laimė perimti vadovavimo paradui estafetę bei sulaukti priziuko.

Gaudom mūzas! Naikinam skrebinimo priemones! Labai laukiu Jūsų darbų!

P.S. savąjį skrebuką šia tema įkelsiu šiek tiek vėliau :)

Apie saldainius...

Valio, turiu dar vieną skrebuką!
Istorija apie mažo vaiko didelius gimtadienio norus. Neseniai tam vaikui sukako nei daug nei mažai - 3 metai. O kaip žinia, trimetis vaikas jau tikrai pats žino, ko jis nori. Taigi, gimtadienio proga net naktį sapnavom ir baisiai norėjom "dyyyyydelio" saldainio ir traktoriaus (kurių, beje, jau ne vieną turim, bet niekada gi šito gėrio per daug nebus). Reikiamo dydžio saldainio važiavom kartu pirkti į specializuotą saldainių parduotuvėlę. O smaguriavom kartu su sese, susėdę ant žaislų dėžės ir stebėdami ant priešais esančios sienos sukabintus gimtadienio balionus... Kaip gerai, kad vaikiški norai taip lengvai išpildomi...
Su skrebuku dalyvauju Irmos rengiamame konkurse. Tam reikalui panaudojau trafaretą, per kurį akvarele paišiau saldainio "suktumą" atkartojančius apskritimus, šiek tiek papurškaliojau dažais. Kad nebūtų labai balta tose vietose, kurias užstojo trafaretas, nutariau prirašyti teksto (kurio ten reikėjo labai nemažai). Šitam reikalui visai netyčia interneto platybėse radau man labai patikusį J.Marcinkevičiaus eilėraštį "Sapnas".
O čia vaizdai:

Tiesa, "NEINE" - taip saldainius dabar vadina sesė :)

P.S. atsiprašau už šešėlių gausybę nuotraukose... Šiandien tokia tamsi diena, kad be lempų niekaip neišsiverčiau...

Netikėtos draugystės...

Sveiki ir vėl po netrumpos pertraukos. Pastaruoju metu man baisiai sunku prisėsti prie tinklaraščio... Bet aš labai stengiuosi vis dar surasti laiko ir šitam reikalui :)

Taigi, šiandien parodau jau senokai padarytą skrebuką apie netikėtas draugystes ir tai, kaip svarbu ir gera jausti ryšį su žmonėmis. Skrebukas gimė tik todėl, kad net ir šimtąjį kartą žiūrint man į šitą nuotrauką iš itališko karnavalo šventės sukyla nostalgiški jausmai ir labai smagūs prisiminimai apie sicilišką svetingumą, stiprų bendruomenės jausmą. Todėl nieko aš čia mandro nepridariau - vis tiek bevartydama albumą matysiu tik šitą nuotrauką, o ne savo papeckiojimus :D

Ir kas gi čia pridaryta? Popieriukai pasluoksniuoti. Viršutinio lapo trikampėlius pagal popieriaus rašto trikampėlių kontūrus išpjausčiau ranka - vietoj popieriaus rašte buvusių baltų trikampėlių atsirado raudoni ir dar poroje vietų margi (matosi pats "apatiniausias" popierius). Ant kalkinio popieriaus klijavau man labai šiai nuotraukai tikusią  A.Čechovo sentenciją. Taip pat atradau būdą, kaip pasidaryti raštuoto kalkinio popieriaus, kurį labai mėgstu. Viskas labai paprasta - StazOn rašalu antspaudavau ir tiek, o gavosi... ojojoj, kaip likau patenkinta :)

Ir vaizdai:

Ačiū, kad žiūrėjot. Tikiuosi, kad ir jūs saugojat kokį panašų prisiminimą apie žmogišką artumą. Geros dienos :)